šapnagis

šapnãgis, -ė smob. (2) 1. kas šykštus, užsispyręs: Ans prišnekamas žmogus, ale ta šapnãgė užsispyrusi [ir neparduoda] DūnŽ. 2. Slč kas netikęs, atgrubnagis: Kur jis padaris, tas šapnãgis?! Rm. Jis tikras šapnãgis – nieko nemoka padaryt Všk. 3. Šd vagišius: Tokie šapnãgiai buvo Ėr. Būtų nieko sau vyras, tik kad šapnãgis Rt.